- šalnotas
- 1 šalnótas, -a adj. (1) K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; CI717, Krz88, N, L 1. LTR(Užp, Vlk) kuris su šalna: Šalnótas rytas buvo Plt. Šiandien rytas šalnótas, bet galia dar įdienoti Vkš. Kad Dievulis man duotų rytą šalnotą, dieną miglotą TD87. Šalnótam rytely basa ma[no] mergelė po dvarą vaikščiojo (d.) Knv. Aš, sesule, suvysiu kaip žalia rūtelė šalnotoj dienelėj V.Krėv. Oi, šalnotas vakarėlis mergužėlei pauliotie KrvD112. Kad būtų rytas miglotas, vakarėlis šalnótas (d.) Ndz. 2. LMD(Vlk) kuris apšarmojęs, apšerkšnijęs: Šalnoti klevo lapai susiraitę vis krito, krito A.Vencl. Runkuliai da šalnóti Alk. Paskui senelio karstą visi ėjo per šalnotą žolę rš. Žirgas miglotas, kojos šalnotos, kančiukėlis plūšotas LTsII102. Žirgas šalnotas, kojos rasotos TD87. 3. prk. žilas: Stambūs šalnoti plaukai kyšojo iš po skarelės rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.